PAVYZDYS.ĮSKAITOS DARBAS.



Kultūrologas Darius Kuolys rašo: „Tautos gyvena pasakodamos savo istorijas, o pasakojimai kuria ir saugo tautas. Mat jie išsako ir perduoda bendruomenei svarbius vaizdinius, reikšmes, idėjas, vertybes.“ Kokių lietuvių tautai svarbių pasakojimų esate atpažinę vaizduojamojo meno kūriniuose?

                Vaizduojamasis menas yra plati meno sritis, apimanti teatrą, architektūrą, tapybą, skultpūrinius darbus, fotografijas. Šią meno rūšį, kuriai būdinga tikrovės vaizdai, galima ne tik apžiūrėti ir interpretuoti savaip, bet ir paliesti.
Lietuvoje yra daug žymių vaizduojamojo meno kūrėjų. Šie menininkai, išreikšdami savo idėjas, jausmus bei patirtus pojūčius, ne tik pristato save – kaip didį menininką, bet ir kuria Lietuvos įvaizdį. Sutiksite – meną galima įvardinti kaip tiltą, kuris jungia skirtingų profesijų, išsilavinimų, rasės, politinių pažiūrų ar kultūrinių skirtimų turinčius žmones. Tad menas, kaip tiltas, gali padėti atskleisti Lietuvos įvaizdį kitoms tautoms. Taip pat vaizduojamasis menas mus, Lietuvos piliečius, dar labiau supažindina su mūsų istorija, vertybėmis ir siekiamybėmis.
Turbūt teko girdėti apie Jano Mateikos 1878 metais nutapytą paveikslą „Žalgirio mūšis“. Šis paveikslas dabar yra eksponuojamas Varšuvos nacionaliniame muziejuje. Manau, Jano Mateikos sukurtas šedevras, atspindintis lietuvių,lenkų,vengrų čekų  bei kitų tautų mūšį prieš Kryžiuočių ordiną, padeda suprasti ir pajusti dalelę Lietuvos istorijos bei susipažinti su mūsų šalies kultūra ir vertybėmis. Galima drąsiai teigti,kad lietuviai šiame paveiksle pavaizduoti kaip narsūs, drąsūs, kovingi bei siekiantis savo tikslo. Toks Lietuvos karių pavaizdavimas paveiksle yra labai sveikintinas dalykas,kadangi kitų tautų atstovai gali susidaryti teigiamą nuomonę apie Lietuvą ir joje gyvenančius žmones. Ir visai nesvarbu – kaip seniai įvyko šis mūšis – žmonės yra įpratę vertinti tai, kas jau seniai patvirtinta laiko. Lietuviai žiūrėdami į šį paveikslą semiesi ištvermės,drąsos bei patriotiškumo. Tokie paveikslai,kaip „Žalgirio mūšis“ tautą nuteikia optimistiškai,kadangi joje pavaizduoti teigiami dalykai. Žiūrėdami į vaizduojamuosius meno kūriniuose,mes juose nematome nei emigracijos problemų,nei krizės požymių, nei posakio „aš laimingas,nes mano kaimyno stogas dega“. Tad manau,kad paveikslai,kuriuose yra patriotiškumo elementų yra ne vien informacijos perduotojai,bet ir vertybių bei idėjų šaltiniai.
Kitas mano teiginys,kuris pagrindžia D.Kuolio mintį, yra žymių režisierių pastatyti spektakliai. Pavyzdžiui, Eimunto Nekrošiaus spektakliai yra žinomi visame pasaulyje. Tad galima drąsiai teigti, kad režisierius, dirbdamas su aktoriais užsieniečiais jiems „įpūčia“ truputį Lietuviškos dvasios, sampratos ir idėjų. O lietuviai, žiūrėdami įvairius Lietuvos režisierių pastatytus spektaklius savo tautos idėjas, vertybes, antivertybes ir siekius gali įvertinti kitaip, kadangi jie nėra to spektaklio dalyviai, o tik žiūrovai. Pavyzdžiui, seniausias Lietuvos nacionalinio dramos teatro spektaklis – „Žaldokynė“, pastatytas B. Dauguviečio, kažkada buvo nufilmuotas ir dabar kartais rodomas per televizorių. Šį spektaklį įdomu žiūrėti, kadangi gali lyginti to metu problemas su šių dienų, analizuoti veikėjų charakterius, jų bruožus. Tokios inscenizacijos pastato tiltą tarp dabarties ir praeities.
Lietuvos architektūra taip pat perteikia šalies dvasią. Mūsų šalis turi daug garsių architektų,tokių kaip Mykolas Enkingeris, projektavęs šv. Onos bažnyčią Vilniuje,ar Laurynas Gucevičius,kuris projektavo ne tik Vilniaus katedrą, bet ir mūsų krašto šv. apaštalo Jokūbo  bažnyčią. Taigi, galima savęs paklausti : kaip bažnyčios,namai,kiti pastatai įtakoja šalies idėjas,vaizdinius ar net išlikimą? Atrodytų,jie nėra tokie reikšmingi mūsų visuomenei. Tačiau esančios legendos,padavimai,mitai ar pasakojimai,susiję su pastatu, jį padaro ne tik labiau lankytinų turistų,bet ir mes džiaugiamės ir didžiuojamės – turime tokių dalykų, apie kuriuos negėda girtis pasauliui. Pavyzdžiui, legenda apie šv. Onos bažnyčią. Yra sakoma – Napoleonas Bonopartas iš Rusijos į Prancūziją grįžo per Vilnių, ir pamatęs Onos bažnyčią išreiškė teiginį, kad norėtų ją ant delno nusinešti į Paryžių, kadangi ši karvedžiui pasirodė nepaprastai graži. Manau, šis pasakojimas tikrai sudomina turistus iš kitos šalies, kurie aplankė Onos bažnyčią, ar ruošiasi aplankyti Lietuvą, bet nežino - kokius lankytinus objektus išsirinkti.
Taip pat Lietuva gali didžiuotis tuo, kad mes turime gan daug tautosakos pavyzdžių – mitai, legendos, pasakos, sutartinės, patarlės, mįslės. Tautosaka galima pavadinti taip pat vaizduojamuoju menu – kadangi prie folkloro galima prisiliesti, pajusti bei su juo nesutikti ir jam prieštarauti. Taigi, man, kaip lietuvei, yra svarbi Lietuvos tautosaka, kadangi ji perteikia Lietuvos idėjas, vertybes.
 Kiekvienas iš mūsų gali nusipiešti Lietuvą tokią, kokios mes patys norime. Tačiau kiekvienas lietuvis turės bendrą giją, kuri jungs piliečius į bendrą tinklą – valstybę. Ta gija yra vadinama vaizduojamuoju menu. Ir manau, kol šis tinklas bus stiprus ir neperkirpamas, Lietuva, kaip šalis, galės didžiuotis ne tik meno vertybėmis, bet ir piliečiais. 

5 komentarai:

  1. Kokios kaina yra?
    jeigu nebrangiai?
    Man kalbos reikia:)

    AtsakytiPanaikinti
  2. Man taip pat ydomi kaina :)

    AtsakytiPanaikinti
  3. Man irgi butu idomi kaina .

    AtsakytiPanaikinti
  4. kainą būtų įdomu sužinoti ir ar būtų ją įmanoma gauti per parą? atsakymo reikia kuo skubiau!

    AtsakytiPanaikinti
  5. man irigi reiktų kad parašytum kalbą :) parašyk į numerį 868129871 arba 865839509 kaip perskaitysi šią žinutę

    AtsakytiPanaikinti

Sek mus Facebooke!
×
Widget